Karalių šeimos istorija
Būkintlaukis - mažas ir nuošalus kaimelis Jurbarko rajone (1923 m. surašymo duomenimis gyveno 123 gyventojai, o 2021 m. jų likę tik 8), kuris gali pasigirti ne tik savo gamta ir ramybe, bet ir turtinga istorija, susijusia su Karalių šeima. Lankydamiesi Varlaukio kapinėse, netoli vartelių, dešinėje tako pusėje, stovi didelis paminklinis akmuo su užrašu Karaliai. Visada, užsukus į kapines, į akis krenta neįprasta, čia atgulusių amžinojo poilsio, žmonių pavardė.
KARALIAI - išskirtiniai Būkintlaukio kaimelio gyventojai
Reginos ir Eugenijos tėtis Bronislovas Karalius, gimė 1872 metais. Buvo baigęs inžinierinius mokslus carinėje Rusijoje. Dirbo vadovaujamą darbą geležinkelio linijų sistemoje ir tuo metu galėjo didžiuotis ne tik profesine sėkme, bet ir unikaliomis pažintimis. Bendravo su rašytoju Levu Tolstojumi, lankė jį Jasnaja Poliana dvare. Taip pat su kunigaikščiais Voroncovais, kurie 2 km. nuo Jaltos, Alupkoje, buvo pasistatę rūmus ir juose lankydavosi tokie garsūs žmonės kaip: dainininkas F. Šaliapinas, kompozitorius S. Rachmaninovas.
1923 m. jie susituokė. Bronislovas už žmoną buvo vyresnis 28 metais. Marijonos tėvai gyveno 2 km. nuo Varlaukio geležinkelio stoties, ten pat apsigyveno ir Karalių šeima. Bronislovo Karaliaus pastangomis buvo sutvarkytas uošvių namas: stogas uždengtas raudonomis čerpėmis, įrengtas balkonėlis stoginėje, įsigyta švediškų žemės ūkio mechanizmų ir įvairių namų apyvokos daiktų. Praėjus keletai metų, pasistatė namą ir Tauragėje. Susilaukė trijų dukterų - Eugenijos, dvynių Algirdos ir Reginos, sūnaus Eugenijaus. Karaliai buvo pasiturintys žmonės - turėjo ne tik detektorinį radijo imtuvą, bet ir tikrą Philips radijo aparatą. Radijo kaina buvo labai didelė kaimo žmonėms, bet Bronislovas, galėjo sau tai leisti. Jo namuose sekmadieniais rinkdavosi vietiniai gyventojai, norėdami pasiklausyti žinių, koncertų, nes anuomet išgirsti balsus per radiją būdavo stebuklas. Buvo kalbama, kad radijas labai nepatiko Varlaukio bažnyčios klebonui, kuris sekmadieniais bardavo parapijiečius, kad šie vietoje šv. Mišių eidavo, pas Karalius klausytis radijo.
Bronislovas Karalius dirbo Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos stočių viršininku, buvo gerbiamas ir žinomas žmogus. Kaip kadaise tėtis pasakojo dukrai Rasai Karaliūtei Čižinauskienei - pas senelį medžioti traukiniu atvykdavo aukščiausi geležinkelio valdininkai. Traukinys tiesiog sustodavo netoli jų namų ir laukdavo grįžtančių medžiotojų.
1940 m. Karalių šeimos gyvenimą, kaip ir tūkstančių kitų Lietuvoje – pakeitė atžygiavę Stalino barbarai - enkavėdistai. 1940 m. lapkričio 15 d. Bronislovas Karalius mirė, kai dvynėms buvo tik 7 metukai. Enkavėdistai vis įsibraudavo pas Karalius į namus. Darydavo kratas ir ieškodavo Bronislovo, kuris jau buvo prieš metus miręs ir sūnaus Eugenijaus, kuris tuo metu mokėsi Tauragės gimnazijoje. Reikalaudavo pasakyti, kur jie slapstosi, nes kitaip grasindavo visą šeimą išvežti į Sibirą. Tuo metu kiekvienas dienos momentas buvo iššūkis, bet šeima išsilaikė stipriai ir kartu.
Karalių šeima. Iš kairės į dešinę Eugenija, mama Marijona, Eugenijus, sesės dvynės Algirda ir Regina.
Nuotrauka iš asm. E. Noreikienės archyvo.
Vėliau Marijona Karalienė ištekėjo už Antano Tamošaičio. Po keletos metų stipriai pasiligojo. Mirė 1968 m. liepos 18 d. (palaidota Varlaukio kapinėse).
KARALIŲ VAIKAI
Eugenija Karaliūtė - Noreikienė
Eugenija Karaliūtė mokėsi Varlaukio mokykloje, mėgo vaidinti dramos būrelyje. Vėliau ji mokslus tęsė Tauragės gimnazijoje ir baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Eugenija Karaliūtė ištekėjo už žemaičio iš Telšių - Vytauto Izidoriaus Noreikos ir ten apsigyveno. Vyras dirbo Telšių rajono švietimo skyriaus vedėju, o ji istorijos mokytoja. Susilaukė 4 vaikų. Visi baigė aukštąjį mokslą ir dirbo pedagoginį darbą.
1946 10 08 Varlaukio mokiniai Žaliųjų miške ruošia medieną mokyklai, skirtą kūrenimui šaltajam sezonui. Antroje eilėje iš kairės į dešinę Varlaukio mokyklos direktorius Jonas Striaukas, mokytojas Jankauskas, mokinys Vaičys ir su skarele Eugenija Karaliūtė.
1945 02 03 Varlaukio mokyklos mokinės prie vokiečių paliktų bunkerių (iš kairės į dešinę Julija Turčinskaitė, Baublytė, Liekytė ir Eugenija Karaliūtė).
Eugenijos Karalūtės sužadėtuvės. Antroje eilėje iš kairės antras Jokubauskas (pravarde bajoras), Marijona Turčinskienė, Algirda ir Regina Karaliūtės. Iš dešinės sėdi Rikertas, jam už nugaros žmona
Zosė
Jasevičiutė - Rikertienė.
Eugenijus Karalius
Eugenijus Karalius gimė 1924 m., mokėsi Petkaičių
pradžios mokykloje. Kaip pasiturinčių tėvų vaikas, mokykloje jis turėjo išimtinę teisę - nešioti
ilgesnius plaukus. Kiti berniukai turėdavo nusikirpti plikai.
Nuotraukoje žemiau, prie radijo su ausinėmis, matosi
šviesiaplaukio berniuko Eugenijaus šukuosena. Šią žymiają nuotrauką, puošusią Lietuvos radijo 90-mečio plakatą, įamžino tuometinis garsus
Veliuonos krašto fotografas Antanas Mickus.
Eugenijus ir Eugenija kalėjo skirtinguose lageriuose, iš kurių grįžo tik po Stalino mirties - 1954 m. Grįžę į Lietuvą kartu su Eugenija Žiūraityte sukūrė šeimą ir įsidarbino Petrašiūnų elektrinėje. Apsigyveno Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose pas pažįstamus žmones - Griauzdes. Dirbdamas elektrinėje, gilino žinias Kauno politechnikume, o neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado Energetikos institute. Garsus to meto energetikas Pranas Noreika, pastebėjęs talentingą energetiką, pakvietė dirbti į pradėjusią veikti Elektrėnų elektrinę. Eugenijus su šeima persikėlė ten gyventi.
Eugenijus Karalius buvo labai talentingas inžinierius, laisvalaikiu mėgo buriuoti. 1962 m. Elektrėnuose
su bendraminčiais įkūrė jachtklubą. Aistra buriavimui peraugo į profesionalų teisėjavimą, o sovietmečiu tapo sąjunginės kategorijos teisėju. 1978 m. tarptautinis
olimpinis komitetas (TOK) Maskvoje vyksiančioje olimpiadoje paskelbė konkursą buriavimo varžybų arbitrui. Konkursą laimėjo Eugenijus ir tapo vieninteliu teisėju lietuviu, kas tuo laikotarpiu buvo labai netikėta.
Visi Karalių šeimos atstovai turėjo įgimtą talentą piešti bei kurti. Eugenijus Karalius labai gerai grojo akordeonu, pianinu, lūpine armonikėle, to mokė ir savo dukrą Rasą. Jis sukūrė jachtklubui emblemą, Lietuvos buriavimo federacijos ženkliuką.
Kiek pamena dukra Rasa, tėčio darbo kabinete visuomet buvo didelis radijo aparatas, net ir tada, kai buvo populiarūs kompaktiški tranzistoriniai VEF aparatai. Namuose visada veikė radijas, klausydavosi užsienio radijo stočių „Amerikos balsas“, „Laisvės radijas“, rusišką „Svoboda“. Dukra prisiminė, kad ir ji jaunystėje po antklode pasikišusi VEF-ą klausėsi uždraustų radijo stočių, nes bijojo svetimų budrių ausų.
2006 m. Lietuvos radijas, pažymėdamas savo 90 - metį išleido kalendorių su Eugenijaus Karaliaus nuotrauka viršelyje. Nuotrauka puikuojasi ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleisto leidinio „Lietuvos radijas 1926-2016 m. Faktai. Kūrėjai. Laidos“.
Eugenijus Karalius mirė 2002 m. Jo žmona Eugenija Žiūraitytė Karalienė - 2017 m. Abu palaidoti Karmėlavos kapinėse.
Algirda Karaliūtė
Algirda Karaliūtė baigusi vidurinę, įstojo į Valstybinį dailės institutą. Jį baigusi, dirbo Kauno J. Naujalio meno ir kitose mokyklose. Dėstė piešimą, braižybą, dailės teoriją ir istoriją. Tapė paveikslus, kurių sukurta virš 1500. Pagrindinė menininkės technika – pastelė. Buvo ištekėjusi už rašytojo Broniaus Jauniškio, gyveno Kaune. „Neturėjau nei vaikystės, nei jaunystės. Gyvenimas – skausmas bei nesibaigiančios nelaimės“- Algirdos Karaliūtės mintimis ir tapytais paveikslais dalinosi rašytojas Julius Pastarnokas savo knygoje „Praeities švytėjimas“. Šią knygą galite rasti ir Lybiškių bibliotekoje.
J. Pastarnoko knyga
„Praeities švytėjimas" .
Iš visos Bronislovo ir Marijonos Karalių šeimos likusi tik viena dukra - Regina Karaliūtė Staškevičienė, kuri gyvena Klaipėdoje.
Netikėti šios istorijos užrašymo vingiai
Esu nepaprastai dėkinga Eugenijaus Karaliaus dukrai Rasai Karaliūtei Čižinauskienei, kuri leido šią Karalių šeimos istoriją užbaigti parašyti. Ši istorija ilgai (nuo 2008 m.) buvo mano užrašuose, nes trūko informacijos. Rasa su manimi susisiekė netikėtai - 2023 m. sausio mėn. po LRT panoramos siužeto apie Varlaukio geležinkelio stotį. Rasa suteikė tikslesnės informacijos bei pasidalino giminės ir šeimos nuotraukomis.
Rasa šiuo metu gyvena Vaišvydavoje, Kauno rajone. Baigusi režisūros studijas pasirinko muzikės kelią. Mokytojavo
įvairiuose Kauno mokyklose, dėstytojavo Marijampolės pedagoginės mokyklos Kauno
padalinyje. Buvo Kauno miesto muzikų asociacijos nare, prisidėjo prie Kauno
dienų organizavimo, savanoriavo vaikų dienos centre Šlienavoje, organizavo kūrybines
dirbtuves. Šiuo metu nemokamai moko vaikus groti pianinu, dainuoti lietuvių
liaudies dainas, šokti tautinius ratelius, savo mikrorajone
organizuoja
katalikiškus
ir tautinius švenčių paminėjimus.
Rasa Karaliūtė Čižinauskienė 1988 m. Nuotrauka iš asm. archyvo.
____________________
Tekstas parengtas Lybiškių bibliotekininkės Laimutės Keterienės, 2024 m.